žagarvyšnių sapnas
ruduo lašu per langą nubėgęs
čeža po kojom parko takuos
vėjas suplėšė klevo sermėgą
kas širdies nerimą gali paguost
naktys ištįsta lig begalybės
dienos be saulės liūdnos labai
ribos pradingsta trapios realybės
pievas šarmotas gobia rūkai
pirmosios snaigės žiedlapiai vyšnių
žagarvyšnės miega letargo miegu
sapnuoja pavasarį laukia sugrįžtant
su vyšniom lauksiu ir aš jo kartu