kai,

prisnūdęs
vėjo plaukuose,
pirmasis šerkšnas
Laiko skirtą
fugą
tyliai gros
ir

akys,

dar nepažinusios
manęs
dienos,
nauja aistra
užlies
rudens šešėlius
laukuose,

sužvarbę

medžių lapai
nulips
spalvota praeitim
užklot
jau nuskambėjusios
gaidos...