Viltis, kad artumas neliks
        vien tik sapnas – dar šviečia,
ir mes – lyg ką tik susitikę –
        žiūrime vienas į kitą,
tik aš nerandu argumento,
        kad likti galėčiau,
o tu nerandi priežasties
        mane sulaikyti...

Gal tavo kuklumas
        neleidžia paimti už rankos,
o man išdidumas žodžius
        užrakino krūtinėje?
-  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -
... stovėsim – tylėsim:
        tokie rafinuotai išrankūs –
tik keisis delnuos iš lėto
        mūsų likimų linijos - - -