Gražiai pašlovinom pageltusius lapus,
Jų lengvą skrydį parkuos ant takų,
Tik va, užgriuvo įkyrus lietus
Ir tapo pilka, geliančiai žvarbu.

Užskleisim puslapius rudens spalvų,
Užversim langus ir visas duris,
Kad būtų rankom rašančiom šilčiau,
Liepsnom nušvis atgijęs židinys.

Ateis proga paimti gerą knygą,
Pakviesti draugą į svečius
Ir tegul vėjai blaškosi, telyja,
Liks širdžiai vakaras puikus.

Tik ir tada svarbu nepasiduoti
Mintims, kalboms, apkartintoms niekais,
Kad vis blogiau ir noris išvažiuoti,
Kur pieno upės šokoladiniais krantais.

Ką tik žydėjo vasara, ruduo laukais keliavo,
Dabar lietus, po jo padvelks šiaurys,
Prabėgo greitai metai, prabėgo laikas mano,
Bet buvo jis gražus ir dar tikrai sugrįš.