Žiūriu aš į akis ežerines,
Virtuvėj tyliai pupsi sriubos puodas.
Jau dvidešimtį metų kartu mes –
Per karštą smėlį ir per šaltą gruodą.

Už lango blausias, liejasi žara,
Tik vienas spindulys paliečia skruostą.
Man nejauku, kada tavęs nėra
Ir neramu, nes vakaras tave paglosto.

Apsamanoja kambarių kampai,
Minkšti šešėliai jų ertmes užpildo.
Pagavus žvilgsnį tartum sukarpai,
Lyg klausimą neišsakytą tildai.

Atsakymą žinau, nes iš tiesų
Jaučiu, kad tau su manim gera.
Tiktai už lango temsta ir vėsu,
O tavo skruostai vis dar žada žarą.

Vylingai lūpos šypseną numes,
Išdriks plaukai, kur susukti į kuodą...
Žiūriu aš į akis ežerines,
Virtuvėj jau seniai ataušo puodas...