Švelnioji saule ryto danguje,
Kasdien į tavo ugnį aš artėju,
Matau tiek daug gyvybės šviesoje,
Į spindulius žvilgsniu tik įsilieju.

Lig sielos pat giliausiųjų gelmių
Mane sujaudina atsidavimas,
Malonė tavo spindulių švelnių...
Save kitiems dalinti – tai likimas.

Nors nei trupučio sau nepalieki -
Už šilumą tau niekas nedėkoja,
Kasdien karščiu tik dėl kitų degi,
Karštoji saule rytmečio manoji.

Juk priklausai visiems ir kiekvienam,
Tačiau nepavaldi esi tu nei vienam...