lėkštės ant veidrodžių –
lyg dorianai grėjai
gerėjomės vaizdu
ir kvietėm į vakarienę
išalkusius

ne springt tik ryt
kartais lūpas vynuogėm
apnuodinant

žiūrėjote į pilnas burnas –
siūlėm – ne alkani
taip sakėt dusdami
besiveriančiais
šonkauliais