akimirka
negundyk mano verkiančios būties
į netikėjimą stebuklais atsiversti
kaip žalias sapnas iš svečios šalies
brendu rasas devyniamyliais varstais
raškau paukščius nunokusio dangaus
lig sutemų pragysti nesumojusius
negundyk miesto nusilenkt dievams
kai samanoms ir vaivorams žegnojuosi