Neišryškina rytas dangaus,
Tiktai rūką sultingai kramsnoja,
Tik sekundė asfalto sunkaus
Mano akiai primerktai garuoja.

Nors žinau, kad nebus jau kitaip,
Kai aptvarstysiu vėstantį dangų,
Rudenės palengva pažadai,
Kambariai, sąnariai ir palangės.

Į nujaučiamus debesis lis
Klevo lapais ir dievo karvytėm,
Kai diena, tarsi sliekas, išlįs
Pro prisirpusio rūko brydę.