Sonetų vainikas. Rudenio šaltas lietus

4.

Gal šiltos dienos tik viltis,
Prabėgus, dingus užmaršty?
Man vasaros šios netektis
Dar pasiliks ilgam širdy.

Lašus skaičiuoju, nežinau
Kaip gautą skaičių pavadint.
Ne kažin ką beišmanau,
Galiu tave ir suklaidint.

Prasmukęs saulės spindulys
Surinko krintančius lašus.
Prabėga kūnu virpulys –
Renku aš rudenio lapus.

Jie tarsi žiedlapiai gėlės.
Vėl byra spalvos ant žolės.
spika