margu kilimu
lapai
senąjį raistą
nuklojo,
rasos bučiniais
saulėj žėri
rudeninės žolės
patalai,
rūko maršką
liūdnai
pečilinda kapoja
ir gervių trimitais
vaitoja
šlapi pabaliai

vėl dangum
nusidrieks
paukščių nešamas
Laikas,
ir vėl bluks
vakarykštės dienos
vaizdinių visuma,
vėjas švilpaus
laukuos,
tarsi šėlstantis
vaikas,
o rytais pasitiks
rudens glėby
netilpus
dulksna...