kai tamsa akių nesumerkia
jos virsta naktiniais drugiais
ir plaka sparnais tavo langą
taip kraujas į smilkinius kala
ar rimbas per nugarą
tankiai ir tiksliai

mėlynos, rudos ir žalios
juodos akys drugio sparnų
kloja stiklą žvynelių mozaika
kol odos rasa nuramina
karščiuojantį kūno kokoną
su sfinksais vietoj akių