Kartą išėję iš rėmų
Sukūkčiojo visi kampai.
Nuriję duonos kąsnį sprangų,
Dūsavo gulėdami,
Po atviru dangum, ramiai.
Šypsojosi jau nusigręžęs laikas.
Pikčiurna vėjas daužėsi,
Lyg nerami siela.
O prieš vidunaktį liepsna
Į langą pasibeldė.
It baltas tinkas snigo
Iš dangaus gyva dvasia.