lieku kaip vanduo
begaliniam skubėjime
lėtas vingis ir krytis
į amžiną glėbį
nesulaukusių rankosna
lyg pasiklydusi
siela spalio gale
lapų guolyje
mieganti
einu it migla
neįmatoma žiūrintiems
tik akluosius apgobianti
šventraščio klostėmis
nelyg tyluma
delnuose nesudūlanti
arba debesynai
audrom nepajuostantys
išgirsi nebent atsibudęs
vidunaktį
gūdžiai atsidusus
šešėliams langinėse
išskleisdamas sielą
it namą be durų
į vėsų
pamėkliškos laimės laukimą