Apkabino kraupi mėnulio šviesa
Savo kaulėtais grumbančiais pirštais.
Padalino šalnas pasileidus tamsa,
Liepė vasaros karštį užmiršti.

Šaipės vėjas iš žylančių tuopų,
Purtė vargšą smilgos stiebelį.
Tai šalna kėlė šiurpią puotą.
Šarmos vaišėm pasipuošė stalą.

Į šakotą sostą mane įsodino,
Mirštančią dainą rankon įdėjo.
Nesušildė ir taurė putinų vyno.
Aš dainuot taip šaltai nemokėjau.