Apsiriko
Žaliais rūbais apsivilko
Išsiblaškiusi žiema.
Juokias lapinas ir vilkas –
Kailinėlių bus gana.
Šypsos voverė prie uokso:
Nereikės jai atsargų.
Tiktai meškinas atliuoksi
Piktas ligi panagių.
Suriaumoja garsiai garsiai:
- Kas čia, vyrai, per tvarka?
Irštvoje baisiausi karščiai,
Miegui vietos nebėra!
Krūpteli žiema valdovė,
Pasikeičia sukneles,
Baltu nuometu apgobia
Būdraujančias dar girias.
Ir nutyla miško žvėrys:
Puriuos snaigių pataluos.
Ant minkštučių pagalvėlių
Vasarėlę jie sapnuos.