Ieškau širdies kertelėse kalbėjimų,-
Jie tarsi pasaulinio tvano paskandinti.
Negaliu šaukti: gelbėkit žodžius...
Jų liko tik tiek, kad byločiau gyvenimą,
Meilėje tylėčiau grožį,
Momentinio džiaugsmo akimirkas,
Voratinkliu apraizgusias amžiną gyvenimą
Čia ir dabar, tik tiek - kiek duota...