Nusvyra rankos į žolę.
Jau nieko nelaukiu
ir nieko nenoriu...
Likimas kaip siūlas...

Bet vis dar girdžiu,-
kažkas mane šaukia,
kažkas manęs laukia,
tik laimės ir meilės
nieks jau nebesiūlo.

 Griuvo svajonių pilys
ir skaudžiai trenkėsi tarp mūs.
O tenukrito žodžiai gilūs
be meilės, be širdies...
Kas kaltas? Gal aš,
o gal ir tu. O visumoje-abu.
Bet neieškokim nuodėmės.