Šoka... Kokie piruetai! –
Atsistebėt negali
Ir rudą salės parketą,
Kaip ryto kavą geri.

Šoka... Tarytumei plaukia
Vėju per jūros bangas.
Sparnas nuo veido nubraukia
Viską, kas buvo nekas.

Šoka... Atrodo, ji kalba
Savo grakščiais judesiais.
Sako kažką labai svarbų –
Suakmenėjęs klausais.

Šoka... Lyg širdį tau duotų –
Tu jos neimt negali.
Į savo sielos ąsotį
Vyną jaunystės pili.