šermukšniai po šalnų apsalo
ir metas  virt iš jų uogienę
kad žiemą būt ant mūsų stalo
blynų kalnai su  šermukšniene

raudoni  obuoliai žieminiai
dabina šiaip jau tuščią sodą
dar šeimininkai jų neskynė
bet greit darys ir šitam rodą

kopūstų galvos sutarkuotos
bačkoj sau  tyliai burbuliuoja
pelė  išlindus  iš po šluotos
rūsyje atsargas  skaičiuoja

atėjus po rudens žiema
šalta bus bet ne alkana