lyja...

pralėkė
susigūžus diena,
taškydama
šaligatvių duobėse
susikaupusį
dar nepanaudotą
laiką,

mano

žodžiai
dusliai krito
prie kojų
ir akimirksniu
tirpo
grindinio tyloje,

mintimis

kvepianti vėsa,
apkabinusi praeivius,
nuskubėjo
į pasimatymą
su rytdiena,
prisakiusi man
saugoti
sugriautus vartus,
kad niekada
negalėčiau
pabėgti
atgal...