pa(si)klydę
aš laiškų nerašau
tik kas rytą laukiu
jų grįžtančių
su eilutėm baltom
ir pageltusiais
lapų kraštais
aš laiškų nerašau
juodos avys paklydo
jau kryžkelėj –
nebeturi lazdos
jų nuskuręs
piemuo
aš laiškų nerašau
tik sapnuoju
vaškines rankas
švelniai lytinčias
juodą vilną
mano avies