Laimingi pirštai
Paliečia praeities plaukus.
Glosto kiekvieną jos garbanėlę.
Staiga, suklumpa  šlūbčiojanti ateitis,
Tarsi užrištas kelionmaišis,
Nerimauja užkulisiuose...
Nešiojama, kaip vaisius po širdim.
Rankos dar surakintos,
Bet panyru į šaltinį
Ir žengiu drąsiai į sceną.