tiktai raganos būna
prieš Viešpatį
šitokios nuogos
Jų nepančioja maldos
ir rankos
nesurištos rožinių

tiktai Jos
prieš mėnulį
taip juokiasi
ir nebijo
lūpų praverti
į dangišką grožį

nemėginkit
mūsų kerams
atsispirti
nusiaunam batus
ir į žolę kentam
lyg nuodėmės

apkabinkite
baltus
pečius
ir įkvėpkite
ko
neužuodžiate

tiktai raganos
kvepia
tamsa
tik jų pirštai
vikrūs ir
drąsūs

užsimerki, prašau
į mane
atsisuk
šiandien
nieko
daugiau nesurasi