Juk buvai dar visai neseniai
Lyg knyga, kuri guli ant stalo.
Bet iškrito keli sakiniai
Iš konteksto ir tekstas atšalo.

Ir skaitau, tartum žvyrą sijoju –
Lieka akmenys, smėlis iškris.
Karalaitis kadaise atjojo,
Dabar gluodenai šliaužia akli.

Ir pilies daugiaboštės pavėsy
Glaudžia kietį kandi dilgėlė.
Prie sukrypusių vartų stovėsim
Kol mintys* nepradėsime rėkt.

Mes norėsim į vidų įeiti,
Bet jau niekas ir niekad neleis.
Tuščią pasakų nešėmės kraitę –
Jas išbarstėm kažkur patvoriais.

Surinkau dilgėlyne, tarp kiečių,
Bet ne viską – tik dalį radau.
Mūro pilį išmainėm į klėtį,
Net ir jį aš atidaviau tau.

Tik nepakentei žibalo kvapo,
Rąstų sienų, molinės aslos...
Prie pilies, lyg prie nuosavo kapo
Du šešėliai per dieną tįsos...
.......................................................

Ir skaitau, tartum žvyrą sijoju –
Lieką akmenys, smėlis iškris.
Mano knygoje angelas mojo,
Bet... tai buvo pirmoji dalis.


Mintys* – tai žodžio „mintyse“ (vietininko linksnis) trumpinys.