Spali, spali,-esi nedoras,
atneši tu mums šaltus orus.
Štai lietus dulkia visą dieną,
prieky- pilko rūko siena...
Oi,tie spaliniai orai!
Nežada jie nieko gero.
Be drabužio šilto
nepabėgsi nuo slogos
ar kitos kokios ligos.
Lauke daros vis šalčiau,-
turim rengtis kuo šilčiau,
kad nekrėstų drebulys,
nekankintų kosulys.
Šalta ir medeliams.
Jie aprauda savo dalią.
Štai nuo vėjo beržas svyra
ir lapeliai jo vis byra.
Kieme gi klevelis
visą vasarą žaliavęs
staigiai ėmė raust
ir nuo savęs lapus braukt.
Spaly pasikeičia visa gamta,-
ji tampa visai kita,-
laukus nudažo aukso spalvos,
pilkėja pievų žaluma,
miške visa spalvų gama,
o iš debesų vis byra ašaros...
Ačiū,spali, tik už tai,
kad dovanoji ,,bobų,, vasarą.