Auksinio lūžio atspindy
Pro vasaros gelmės ošimą
Tu ateini... ir kas esi?
Žalieji tonai lūžti ima,

O geidulingi atšvaistai
Rausvųjų žiedlapių jau kelias,
Po šakomis žemai žemai -
Gyvybės siautulingas kelias

Sparnuos drugių vylingai žiba,
Pavėsio sutema drėgna
Žolės širdy nutapo ribą
Tarp saulės ir nakties... Viena

Tiktai balta plaštakė žino,
Rasos betrupanti delnuos,
Kaip trokštu aš bedugnių vyno,
Karaliau mano, tau meldžiuos

Auksinio lūžio atspindy...