Juodas naktis dalina sėjėjai,
Saulę laiko sutema vėli.
Spalvos sunkiasi į žemę,
Vėjų antausiai šalti.

Rytai balkšvai skylėti,
Muselės be namų,
Ledo rašmenys gėlėti
Pražydę dyla virš sparnų.

Apsunkę debesų artojai,
Nebeišsklaido pilkumos,
O virš laukų sparnuoti broliai,
Giesme nenuvaikys tylos.

Tamsumoj sirpsta šešėlių ataudai,
Tarp jų gęsta tykūs vakarai.