Vėl ruduo

Rudenio tyla nuklojo žemę,
Gatvės pilnos tviskančių spalvų,
Šalčio skausmas gildo upės tėkmę
Ir jau šilas spindi sidabru.

Krenta žemėn gailios ašarėlės.
Visos upės liejas iš krantų.
Pamažu jau tolsta vasarėlė
Ir laukymėse vėl dvelks šalčiu...
Gydanti ašarėlė