ekspromtas

mama – kaip pasikeitė tas rytas –
tu ištarsi nepažįstamus žodžius
o laukuos siaus vėtra, jų aš negirdėsiu
pasilies tamsa – pasaulis tuščias
ir visi keliai į niekur ves
mama – aš atsiminiau – tavęs čia trūksta
vėjas tavo rankom varsto langines
vėlei šniokščia sodas permerktas sulytas
pagrasina žaibas degančiu pirštu
tavo pėdos kaip saulėgrąžos dar švyti
kai į kiemą vienas išeinu...
Vakaris