Krokodilo ašaros tavo lange
Lietaus lašais,
Spalvotų laivelių vizijom krentantys
Apgaulėj, properšos
Šypsenoj kėslai ledu stingdantys...
Anksti kėlęs, šalnos skausmu nusiprausęs,
Dienos saulę šlovint galėsi.
Ne ašaras, - seiles varvindamas,
Ištikimo šunyčio uodega vizgindamas -
Pasauliui katpėdėlės spaudus barstysi.
Netektyje vasaros, rudens delnuos
Speigą, kaip dovaną deimantinę teiksi.
Kol sudygs ašara ateičiai...