Lyg spindulys         
per ašmenis mintis –
          tave sapnuosiu.
Tarsi žvaigžde
suspindusia krenti
          virš kiemo uosių.
Pilna šio vakaro taurė
          manos vienatvės.
Tuštėja...
Vartai užverti,
          apmiršta gatvės.
Tik ten, kur susiliejo
ir dangus, ir miškas,
nukritusi ugnis
          perpus ištiško.      
Viena puselė jos –
          nakty dar budi vis,
Kita –
          panėrė vandenuos
          ir slepia liūdesį...