taupau akimirkas
nes pingant laikui
vis sunkesni jausmai
prispaudžia žolę
taip norisi delnuos
įspaust kad liekam
net jeigu niekas
mūsų nebenori
bet tik taupau akimirkas
šalnoms ir tvaikui
nakčia nušąlusių
mėlynienojų