bijau  dienos
kaip tavo apsiniaukęs veidas
pamirš
lazdyno kevalų
kvapnumą

ir rankų neberėš
raginiai kevalai

šviesa lašais
nuo stoglangių
papsės į tavo veidą
ir gintarai užaugs
tavo plaukuose

delne teptukas
amžinybės
įšale
paliks