Gyvo mėnulio užutekis su žvaigždžių trupiniais.
Jis toks tikras vėl įkritęs dangun
Kai vėjas paslapčiom plėšo lapus,
Kai to niekas nemato, beje ir neišgirsta.
Nurengdamas kamienus ir šakas -
Tyliajam striptizui ruošia liūdnuosius medžius žiemai.
Jokio ryto nelaukiu, man visai nežavu.
Saulė visvien neliausis skubėjus
Įprastuoju savo ratu lyg graužikas rate.
Deja vu   sužinojau užmerkęs akis
Tykiai krisdamas gaudant sapnus.
Labas rytas - spalis prasižios  nešdamas žinią.