įsupęs į glamonę...

...įsupęs į glamonę
liūliuoja lig rytų –
ne auksas, ne sidabras,
o spindesys kitų –
išpančioto skridimo
į gilumą spalvų
laiku lakiai plasnoja
ant lekiančių palvų
žirgų ir lapų šokio

šis spalis nepamirš –
įsupęs į glamonę
medžius ir mudu
virš šalnų nuneš
t i k r i a u s i a i
jau žodžių ištartų
liepsnojantis artumas
------------------------
liūliuoja lig rytų...
st_a_s