Man patinka slapta
Nors sekundės dalį
Per autobuso nepažabojamą stiklą
Prasiskverbti, ištekėti, sudalyvauti
Neaprėpiamais tėvynės laukais
Kontempliuojančiai žengiančio
Nepažįstamojo gyvenime

Kaip gerai, kad jis nemato manęs
Neįtaria
Jog tą pačią sekundės dalį
Ir mano gyvenime
Jis nepraėjo be pėdsako

Subtilus neapčiuopiamas sąlytis
Impresionistiškas kelionių tapybiškumas
Kiek visko čia daug!
Viskam savos vietos
Savas kampas
Mums daug kas atrodo nėra reikalinga
Bet juk net ir šlamštas
Didaktiškai kužda:
„kada gi galiausiai išmoksi nekaupti manęs?“

Ar ne karo vadui
Žemėlapyje geriausiai matyti
Kada, kurion vieton ir ką
Įtraukti į kovą, sargybon statyti?

Ar ne jam ryžtingai reikia nuspręsti
Kada, iš kur ir ką
Perkelti, patraukti, išimti?
Nes kompromisais kare nelaimėsi

Ar ne jis kartais išdrįsta aukoti
Viso mūšio skaudžiai išmąstytą strategiją
Vardan vieno pasiklydusio gero kareivio?

- - -

Neaprėpiamais tėvynės laukais
Nepažįstamasis mina toliau
O manęs čia nebuvo
Nebent tik sekundės dalį

Per autobuso nepažabojamą stiklą
Sunkias
Vylingai rasoja
Apmindžiotos neįmintos prasmės