Padaužos eiklūs vėjai į klevą įsisuko.
Rytys, pamilęs auksą, gelsvai lapus nudažė.
Vakaris pagailėjo sodrios žalios spalvos,
nuplovė ašarėlėmis pavasario smaragdą
ir nuskubėjo guosti gležnutės drebulės.
Šiaurys įtūžęs tėškė sukruvintą raudonį,
o medis rudens vėliavą paklojo ant žolės.