Taip pasiilgau ano rugsėjo -
Savo draugų, draugų puikių,
Jaunystės skardžiais ruduo nuėjo -
Mylimos akys, tiek daug akių...

O vėjai lanksto klevą ir uosį,
O vėtros bėga ąžuolais -
Sparnais svajonės giesmėj suoši,
Tavęs pamiršti daina neleis,

Iš tolių tolių melsvų atplaukus
Pro begalybę ūkanų -
Rudenio vėju išglostyk plaukus...
Tavo žvaigždelėj gyvenu,

Taip pasiilgu ano rugsėjo.