Ir vėl tylu. Griežta rimtis aplinkui
Ir oras toks sunkus, kad net trošku...
O man taip nuodėmingai reikalingi
Magnetofonas su tikru garsu.

Bijau tylos - tyla mane kankina
Tais šnibždančiais beprasmiais pažadais.
Minčių srautai beviltiškai dusina
Neišlieti suprantamais garsais.

Tiek daug minčių, tiek visko nesakyta,
Tiek nepaslėpta popieriaus kape -
Širdim kalbu, bet lūpos surakintos
Netrūkstančia tylos styga.