Mano tėvas kvepia bičių koriais ir rudenėjančiu miestu,
Nemėgsta vaškinių žvakių ir kartais patyliukais šypso į ūsą.

Mano tėvo skruostai įrausta nuo vėjo, jūros ir saulės,
Išties, mano tėvo net širdis raudona
Kaip tas kaspinas baltaplaukės nepažįstamosios plaukuose.

Nežinau, ar jam patinka angelai,
Bet jei angelas lūpų linkį paliestų,
Teliktų tik medus ir angelo pirštai.