Pažirau...
stiklo mažais kamuoliukais -
veidrodžio šukėmis pabirau
ant žolės
kuri gėrė kadais mūsų bučinius -
ir rasa skandino mane...
Kaip vitražo dalis atplyšau
nuo rankų Tavų
ir žodžių tyloj ištartų...
Kaip skeveldra akmens
nuo Tavęs atlūžau
ir likau
(o gal ne?)
be jausmų ---