Ištirpau kaip cukrinis kubelis,
Paniręs į mėtų arbatą ryte...
Neišgerk, manęs nepamatęs:
Paragauti visai ne tas pats.

Paskendau tartum laivas į jūrą,
Tik legenda sklandys apie ją...
Apie valtį, į lietų sudužusią,
Ir klajojančias mūsų dvasias...

Neklausyk, kai dainuos apie saulę:
Išėjau dangumi aš su ja.
Prisimink ne kaip juodulį naktį,
O kaip naktį aplinkui mane.