Grybaujant
Varnų tuntas rėkia, blaškos.
Pranašauja gal šalnas?
Miško pienės tarsi vaškas
Dega kol visai sudegs.
Saulė mirkteli ir dingsta
Tarp kalnynų debesų,
Miško paklotėj įklimpsta
Voveraitės lig ausų.
Šitiek grybų! Šitiek grybų! -
Niekada tiek nemačiau!
Pažiūrėkim kas ten žiba,
Pasislinkim kiek arčiau.
Štai, žiūrėk, rasa auksinė
Ir melsvai žalia žolė.
Nuošaly pikta dilgynė
Styro lyg tamsi strėlė.
Ne! - Nereikia dilgės liesti. -
Ji lyg pamotė - įžeis!
Bet lazdyno ilgos rykštės
Viršum jos su riešutais.
Tu lazdyną pakratyki,
Piktą dilgėlę - išrauk!
Lyg būt nieko nenutikę
Riešutus krepšelin krauk.