Tikiu pasakom
Melavo karštais išlinkimais
Tarp pirštų glamonių kasoms,
Stiklinėmis smėlio akim,
Bežvelgiant į mėlyną saulę.
Apklodavo rausvosiom nakties gijom,
Kai berymojom dienos pilnatim,
Laukimu, kol varlė princu atvirs,
Trokšdami, kad Snieguolė atbustų.
Užsiklodavome šnabždėjimu –
Dūstančios žolės, vystančių lapų kekėm.
Bešaknių krūmų tylėjimu prisidengę
Lingavom, Pelenę prisiuvę prie šakos.