Sužibo rytas tartum folija.
Akis aš prakrapščiau. Negėręs.
Kažko užplūdo melancholija.
Narvely čiulba papūgėlės,

Akvariume žuvytės plauko,
Virš spintos mezga tinklą voras...
O jausmas – braidžioju po taukus –
Išpampęs toks. Toks labai storas

Nuo perpildytos atmosferos –
Ruduo nepraustaburnis staipos.
Matau pro praviras portjeras –
Už lango beržas nuogas laibas

Taip pat į pesimizmą kritęs...
Pakilt iš lovos nekyla kojos.
Diena dar laukia... O nuo ryto
Mane užplūdo melancholija.