Ar atsimeni – buvome žuvys ir verkt nemokėjom?
Akyse ištvinusia nuoskauda žvelgėm į debesis.
Skaičiuodavom bangų aveles.
Vakarais
Bandydavom saulę pagaut.
Surinkdavom prieš naktį iki trupinėlio.
„Skalsink, Dieve" – mintyse kalbėdavom.

Ar atsimeni – buvome žuvys?
Nušluodavom PElekais dugno takus,
Klaidas apmokėdavom ŽVYnais.
Naktų košmarai pindavo tinklus,
Bet išplaukdavome į aukštupius.
Tarp meldų pražysdavo mūsų vaikai.

Ar atsimeni – buvome žuvys?
Negalėjau tau pasakyti,
Kad myliu.