Aš kartais praplyštu, ir byra žodžiai,
Ir aiži tiltai tarp stabų dievukų.
Balti žaibai man tris žvaigždes nurodė,
Idant neleistų prisiglaust prie tavo lūpų.

Aš kartais praplyštu, ir byra žodžiai,
Tarsi varnėnai kuosom lietų tylą.
Nuo mano lango lig tavų langų kitaip atrodė,
Bet kelias tįsta ir įžūliai kyla.

Aš kartais praplyštu, ir liejas upės,
Ir kapsi žodžiai ant žalių blakstienų...
Tu kartais priglaudi, tas tris žvaigždes nupūtęs,
Tu kartais priglaudi, ir visa tampa miela.