Jausmus paslėpsiu širdyje giliai, -
Jau įsitikinau, kad niekam jie nerūpi.
Nuo šiol bus mano įvaizdis - spygliai.
Kas tikra - nuneša abejingumo upė.

Pavirto žodžiai ištarti akmenimis,
Jų didelė krūva po mano kojom.
Išmokus susitaikyt su netektimis,
Likimui net už skausmą padėkoju.

Visiems įtikt nenoriu, gal ir negaliu, -
Taip priešų įsigyjama klastingų.
Renkuosi būt kažkam spindulėliu,
O ne minioms - tik objektu juokingu.