Toks trapus rudens siluetas,
Lyg pūkų nupaišytas peizažas,
Lyg virpėjimas lašo ant medžio,
Godžiai geriančio atšvaitą tavo.
Susitaikymo romią akimirką,
Atidengus rūko roletą,
Vis žvelgiu  į nueinančią nugarą -
Sustabdyt akimirkai buriančią...
Ir taip tyliai užuolaida leidžiasi,
Knygos puslapiai viltį sugėrę -
Nueini į rudenio darganą,
Suvyniodamas ilgesio gėlą ...